ES, Norvegijos ir kiti struktūriniai fondai Lietuvoje veikia jau daugiau nei dešimtmetį. Finansavimo priemonės kryptingai remia valstybinių institucijų projektų įgyvendinimą, nevyriausybinių organizacijų veiklos palaikymą ir, žinoma, skatina verslo plėtrą bei efektyvumo didinimą. Tačiau ar šiandien veikianti sistema patogi visiems verslo subjektams, siekiantiems pasinaudoti finansavimo priemonėmis?
Informacijos pateikimas mažina verslo galimybes
Šiuo metu informaciją apie finansavimo priemones galima rasti daugiau nei 50-yje skirtingų internetinių puslapių. „Finansinės paramos administravimo sistema yra pakankamai didelė ir skirtingas finansavimo priemones valdo skirtingos agentūros. Todėl verslui susigaudyti šioje sistemoje yra pakankamai sudėtinga“ – pastebi ES finansavimo projektų konsultantas, Aivaras Subačius. Eksperto teigimu, didelė informacijos gausa ir jos decentralizuotas pateikimas lemia mažesnį verslo susidomėjimą finansavimo priemonėmis.
Situacija išlieka tokia pati ir prasidėjus naujam finansavimo laikotarpiui, kai pristatomos naujos finansavimo priemonės ir gairės joms. Ilgametę patirtį projektų konsultavime turintis Aivaras teigia, kad prasidėjus naujam programavimo etapui ir ekspertams tenka skirti itin daug laiko tam, kad susipažintų su naujomis sąlygomis, teisiniais dokumentais ir reglamentais: „Pasirodžius naujoms priemonėms informacijos būna begalė. Reikia dar ir mokėti atsirinkti, ką skaityti“ – tvirtina Aivaras Subačius. Be to, naujos gairės taip pat nepasiekia centralizuotai visų suinteresuotų šalių, jų reikia ieškoti savarankiškai, lankantis gausybėje finansavimo priemones administruojančių agentūrų puslapiuose.
Kaip žinoti, kad įmonė yra tinkamas pareiškėjas?
Tam, kad verslas galėtų pasinaudoti finansavimo priemonėmis, reikia įsitikinti konkrečios įmonės tinkamumu tapti pareiškėju. Kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatomas tinkamumas, gali būti įvairūs: remiamasi geografija, t.y. ar įmonė veikia regione ar mieste, kokią veiklos sritį atstovauja, kokio dydžio tai įmonė, koks jos pelningumas ir kita.
Tačiau net pirminiame etape verslas susiduria su sunkumais. „Verslui iš tiesų nėra paprasta atrasti informaciją apie tai, kokios finansavimo priemonės yra veikiančios, o dar sunkiau radus suprasti pateiktą informaciją“ – pabrėžia A. Subačius. Finansavimo priemonių kriterijai nėra susisteminti, verslas juos turi išsigryninti skaitydamas teisės aktus. Eksperto teigimu, net ilgametę patirtį turintiems projektų rengėjams šis procesas reikalauja daug laiko, kurio įprastai verslas neturi.
Laimi didieji verslai
Šiandien veikianti sistema leidžia daryti prielaidą, kad visgi didieji verslai turi geresnes sąlygas pasinaudoti ES ir kitų struktūrinių fondų teikiamomis finansavimo priemonėmis. A. Subačius dalinasi patirtimi, kuri išryškina tendenciją: didieji verslai gali skirti tiek finansinių kaštų nusisamdyti vidinį konsultantą, proaktyviai ieškantį finansavimo galimybių, tiek išorinį projektų rengėją, kuris padeda atrasti tinkamas finansavimo priemones ir parengti paraiškas konkursui. Tuo tarpu mažų ir vidutinių verslų savininkai, dažnu atveju negali skirti papildomų išlaidų, net kai šios orientuotos į potencialų naudos gavimą.
Tačiau net ir dirbant su didelėmis įmonėmis, išryškėja sistemos trūkumai: „Labai retai pasitaiko, kad verslas kreiptųsi žinodamas konkrečios priemonės pavadinimą, į kurią norėtų pretenduoti. Didžiąja dalimi įmonės kreipiasi visiškai nežinodamos už ką gali gauti finansavimą. Tiesiog teko girdėti ar gandus, ar iš konkurentų, ar iš tiekėjų, ar internete skaitė, kad yra galimybės pasinaudoti finansavimu, bet nesigilino už ką ir kaip“ – patirtimi dalinasi A. Subačius.